„Esu laiminga, nes gyvenu savo tėviškėje. Tėviškėje tėvų, senelių, prosenelių. Nuostabu vaikščioti jų pramintais takeliais, dirbti žemę, išsaugoti senuosius tradicinius amatus ir perduoti juos ateities kartoms. Iš ūkyje auginamų ruginių šiaudų veriu sodus, žvaigždes,
eglutės žaisliukus ir girliandas. Šiaudų sodai tai svarbi tautos papročių dalis. Be jų neapseidavo nei vieni namai ar šventė.
Sodas buvo kabinamas virš kūdikio lopšio. Per vestuves, kaip turtingo gyvenimo palinkėjimas dovanojamas jaunavedžiams. Jį suverdavo belaukdami Šv. Kalėdų bei Velykų. Jis kabėdavo
virš stalo, prie kurio triskart per dieną susirinkdavo visa šeima. Sodai ne tik namų puošmena, bet ir laimės, santarvės, geros energijos į juos nešėjai, apsauga nuo piktųjų dvasių.“