Esu Vaiva Ūkininkė. Aš tikras asfalto vaikas. Kauno klinikose dirbau 19 metų. Dirbdama klinikose, KTU pabaigiau chemijos inžinerijos bakalauro, o vėliau ir maisto mokslo magistrantūros studijas. Dirbdama klinikose supratau, jog gydymas tik pasekmė to, kaip gyvename ir ką valgome. Tad studijos maisto chemijos srity atvėrė naują požiūrį į maistą. Gautas žinias įgyvendinau praktikoje, įkurdama ūkį. Mano ūkis Balbieriškio seniūnijoje Gerulių kaime. Čia gimsta unikalaus skonio varškė, sūriai ir kiti pieno produktai. Laikau apie 50 melžiamų karvių.

Tikslas: „Kad būtų sveika ir skanu“. Viena iš mano išsikeltų užduočių buvo pagaminti tokią varškę ir jogurtą, kuriais saugiai, nesibaimindami, kad gaus visokių E, tėvai galėtų maitinti kūdikius. Gaminant varškę iš saldaus pieno, svarbiausia – kad pienas neužvirtų, nes tuomet suyra enzimai, fosforas, imunoglobulinai bei labai sumažėja vitaminų kiekis. Pieną reikia pašildyti iki tokios temperatūros, kad baltymai, kurie, kaip mes Baltijos kelyje, piene „stovi“ susikibę už rankų, „atsikabintų“, bet nepasisuktų. Taip pagaminta varškė negali galioti savaitę.

Dabar pirkėjams siūloma saldaus pieno varškė ir  riebi rauginto pieno varškė, šešiolikos pavadinimų saldūs ir sūrūs varškės sūriai (su česnaku, kmynais, spanguolėmis, ananasais, džiovintais vaisiais, žolelėmis, šokoladu…), grietinė, grietinėlė, rūgpienis, kefyras, kelių rūšių jogurtas, užtepėlė, tepamas sūrelis, sviestas, lydytas sviestas, išrūgos, pienas, dideli proginiai sūriai, sūrio tortai, produktai be pridėtinio cukraus.  Valgytojai produktus renkasi pagal poreikius – vieni nori, kad varškę savaitę galėtų vartoti, o kiti – kad varškė būtų su išsaugotomis naudingomis medžiagomis, nors tokią reikia suvartoti greitai.

Tikslas: „Išlaikyti grandinę užauginti-perdirbti-parduoti. Kad sveiki, laimingi būtų žmonės, valgantys ką užauginę perdirbome. Kad užaugtų karta, suvokianti natūralaus – kaimiško – maisto vertę.“