
„Kiek pamenu, mūsų namai visada kvepėjo kepamos duonos kvapu. Naminę duoną kepė mano močiutė, tada kepė mano mama. Mama baigusi išdalinti duonos kepalus visuomet palikdavo duonkubilyje tešlos, kad galėčiau sau kepalėlį susilipdyti. Savo duonos ieškojimo kelią pradėjau daugiau nei prieš du metus. Norėjosi valgyti sveiką, skanią, be jokių pridėtinių priedų, duoną.“ – sako kepyklėlės savininkė Nemira.
Reviews