Kazimieros Gasparaitienės mezginiai ir nėriniai

Apranga ir aksesuarai, Žagarės regioninis parkas

Mezgimas ar nėrimas Kazimierai Gasparaitienei yra malonumas ir poilsis. Moteris prisipažįsta, kad bemegzdama ji niekada nepavargsta, o baigtas darbas ją visuomet džiugina. Megzti, nerti ir siuvinėti Kazimiera išmoko dar vaikystėje, pirmąsias servetėles ir kojines narpliojo, padedama mamos.

Kazimiera mezga viską: kojines, pirštines, megztinius, lovatieses, kilimėlius, riešines, vąšeliu neria staltieses, servetėles, o anksčiau dar ir siuvinėjo. Šiandien Kazimieros namuose yra begalės megztų dalykų, kurie namams suteikia išskirtinio grožio ir jaukumo. Tačiau visa tai – tik mažytė jos rankdarbių dalis.

Kazimiera dažnai vilki savo megztais drabužiais. Turi įvairiausių palaidinių, sijonų, suknelių, šalikų. Namuose dėvi dažniausiai vilnonius megztinius, liemenes, kelnes, jos kojas šildo vilnonės kojinės. Nuo kasdieninio mezgimo deformavosi net pirštas.

Daugiausia savo gyvenime Kazimiera yra primezgusi pirštinių ir kojinių, kurios yra išmegztos sudėtingiausiais įmantriausiais raštais. Kaip išmegzti raštus, mokosi iš žurnalų, savarankiškai domėjosi spalvų derinimu ir autentiškais krašto raštais.

Riešines Kazimiera pradėjo megzti maždaug prieš penkerius metus. Pradžioje riešines mezgė raštuotas, vėliau karoliukais puošė siuvinėdama, o išmokusi kaip reikia susiverti karoliukus ant siūlo, riešinėse išmezga įvairius raštus. Kazimiera prisipažįsta, kad pirmosios jos riešinės buvo puoštos tik juostelėmis ir zigzagėliais. Vėliau pati ėmė kurti raštus, kurie kaskart darosi vis sudėtingesni.